Reikia kažką parašyti apie šį mūsų projektą… 🙂
Privatumo politika – beveik paruošta, nuoroda veikia per meniu ir kitais atvejais.Artimiausias darbas, kuris buvo prieš kelias dienas – padaryti prisijungimą iš Facebook. -atliktas, galite išbandyti.
O štai dalis mūsų tikslų be surūšiavimo (čia be to, kas matosi pradiniame puslapyje)…
Bendruomeniškumo ekonomika
- Daugiau apyvartos regionams su vietiniais pinigais.
Bendruomeniniai pinigai ir neoliberalizmas. Ar ekonomika yra ekonomiška? O gal geriau reikia kelti klausimą ar ekonomika yra morali? Ir ar mes patys esame moralūs… Mes patys savo pirkimo pasirinkimuose? Pirmas Tautino Dievo įsakymas, kurio jūs nežinote?
Pirk prekę savo kaimyno pagamintą!
Ar moralu yra priversti savo tautiečius nedirbti, o jiems mokėti pašalpas arba priversti emigruoti? Tik nepulkit kaltinti valdžios – mes visi prie to prisidedame įvairiais būdais! T.y. ar optimalu yra tada, kai mes perkame pigiausią prekę? Pavyzdžiui, perkame pigiausius kinietiškus česnakus, arba dviračius, ar paspirtukus? Arba dėvėtus rūbus? Žemiau yra mažytis pavyzdys kokiu būdu neoliberalizmas yra nemoralus regionų, bendruomenių ir kvailesnių tautų atžvilgiu. Tokių kaip Lietuva. Bet ar mes turime tautiškai-bendruomeniškai mąstančių ekonomistų? Mūsų kairieji ekonomistai žino tik vieną būdą- didinti mokesčius tiems, kurie dar kažką sugeba sukurti ir pakelti minimumą alkoholikams, kurie vos pakruta. O dešinieji ekonomistai – kaip kuo daugiau pinigų nukreipti į savo chebros ofšorines kišenes, perkant metalo laužo karinę techniką ir pan. bei kaip pasiskolinus milijardus iš užsienio bankų irgi pasiskirstyti tarp savęs geriau, o mokesčius permesti tiems, kurie dar, bet vos vos, bet vis dar kruta. Galite nurodyti kitokius ekonomistus?
Ar yra moralu mokėti pigiau už česnakus,ar dviratį kiniečiams, o skirtumą per mokesčius sumokėti kaip pašalpas savo bedarbiams? Ar moraliau yra sudaryti tokias sąlygas, kad būtų perkama vietinė produkcija? Net idiotas D.Trumpas tai suprato. Bet mūsų vietiniai besmegeniai to suprasti negali. Aš žinau, kad daugelis piktinasi, kad aš vartoju aštrius žodžius. Bet kaip galima vadinti tuos, kurių valdoma valstybė praranda 1/4 savo gyventojų, o daugiau negu pusė esamų moksleivių ruošiasi emigruoti? Tačiau, netgi ne Lietuva pirmiausia, o kaimynas, pirmiausia. Čia yra naujausia rasizmo rūšis – bendruomeniškumo ekonomika. Žemiau yra paaiškinimas kaip vyksta domino efektas ir kaip keliasdešimt kartų (!) padidėja perkamoji galia valstybėje/bendruomenėje, kai perkame kaimyno pagamintą prekę. Marijus Čekavičius žinau, kad palaiko šias idėjas ir perka iš vietinių parduotuvėlių mokėdamas brangiau negu supermarkete, tuo palaiko vietines darbo vietas. 🙂 Mes irgi su žmona stengiamės taip pirkti, ir dar stengiamės pirkti tiesiai iš Lietuvos ūkininkų. Ir dabar kuriame sistemą, kad kuo daugiau žmonių galėtų tai daryti kuo paprasčiau – https://ekolitas.vietiniai.lt Ir žinote, kas yra didžiausios kliūtys? Pinigų pervedimo sistema, apmokėjimų išskaidymas dėl mokesčių, užsienio korporacijų bankinė sistemą Paypal už kiekvieną operaciją išpumpuoja mažiausiai 2.9%. Gal atsirastų norinčių padėti, pakonsultuoti? Na neskaitant, kad finansų ministerija atsiuntė raštą, kad tai, ką skatina Europos Sąjunga ir naudoja kitos Europos valstybės – bendruomeninius pinigus – jie nemato galimybių… Rupūžės. O čia citata iš tokios sistemos pradininkų (atsiprašau, tik angliškai, kolkas.):”“Imagine there are fifty people living in a mini-state who all want to buy a scooter. And let’s say a locally produced scooter costs $3,400, while an imported scooter costs $3,000. Clearly the consumer will buy the foreign moped because it is $400 cheaper. The neoliberal economist will say this is the optimal choice, arguing that all the products are being produced at the place on Earth where it is most efficient to do so. “Unfortunately, the neoliberal economic school disregards the impact of purchasing power. Let me give you a simplified example that shows that an effective allocation is not only determined by costs of production but also by allocation of effective demand. I will exaggerate a little to make things clearer: imagine that every one of these fifty people changed their minds, and instead of buying the cheaper imported scooter, they buy the local one. That would introduce extra purchasing power in the mini-state of fifty times $3,400, that is $170,000. As a result, more people will get work in the local scooter factory, that company will have to enlarge its factory by hiring a construction company, and so forth. This leads to a domino effect that in the end results in those fifty people each earning on average $600 additional = $30,000. Extra benefit—more tax revenue means public services can be improved. The community actually gained $30,000 at the cost of paying $20,000 more for the scooters. “The conclusion is that, in a totally transparent market in which people can make the choices that are best for them, they should tend to buy local scooters as long as the price of the local scooters is less than $3,600 (the $600 resulting from $30,000 ÷50). “I assumed above that the mini-state is poor and that money circulates for a very short time before purchasing power is spent on imports. The point of the story about the mini-state is not that it is a real-life story but that the gain that can be made is very real. I have seen too many money deserts where too few people could make a living, where production for local consumers was ignored.” https://www.socialtrade.org/about/ Arijus Bernotas
EU Projektas: https://cordis.europa.eu/project/id/621052